- dabinėti
- dabinė́ti vksm. Mergáitė dabinė́jo sàvo lė̃lę.
.
.
dabinėti — dabinėti, ėja, ėjo dem. dabinti 1: Ale žiūponės savo lėles, margai dabinėtas, ant šilkų perynų vis į patalą guldo K.Donel. | refl.: Mergos vis dabinėjas K. Juk žinai, kaip mūsų lietuvninkės dabinėjas, kad viešėt ar į česnis nukeliaut užsigeidžia… … Dictionary of the Lithuanian Language
apdabinėti — K dem. apdabinti. dabinėti; apdabinėti; išdabinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
dabinėjimas — sm. (1) K → dabinėti: Bet vainikas su kasoms – mergų dabinėjims K.Donel … Dictionary of the Lithuanian Language
išdabinėti — K dem. išdabinti 1. dabinėti; apdabinėti; išdabinėti … Dictionary of the Lithuanian Language